What do you think?
Rate this book
Knyga ištrintu skyriumi
Antrasis Monikos Budinaitės romanas "Knyga ištrintu skyriumi" pasižymi savitu stiliumi, atviru diskursu, veikėjų charakteriai kuriami pasitelkiant gamtos ir miesto aplinkos vaizdus. Autorė gilinasi šeimos santykių psichologiją, ji neteisia ir neišteisina, tiesiog stengiasi suprasti.
Po žmonos mirties Matas, iš nepažįstamojo gavęs kompiuterį, jame randa ne vieną skaudžią apgaulę atskleidžiantį žmonos juodraštį. Taip vyras pradeda ilgą gyvenimo kelias ir kovą su pačiu savimi.
Romane susipina dvi istorijos: Mato gyvenimas po Uršulės mirties, jo prisiminimai apie santuokoje praleistus metus, visai ne tokius kaip jis įsivaizdavo, ir žmonos užrašai, atskleidžiantys santuokinių santykius, slaptus, nedovanotinus nuotykius ir išdavystes.
Įskaudintas ir pažemintas Matas juodraštyje randa ir tai, kas priverčia susimąstyti ir neteisti. Skaitydamas išpažintį supranta Uršulės kančią ir nusivylimą, pamato ne visada buvusį gerą ir teisingą save patį.
Kaltės kamuojamas jis nusprendžia Uršulei atleisti, o savo padarytas skriaudas išpirkti atskleisdamas tiesą.
Vyras pasiryžta išleisti žmonos dienoraščio knygą, tačiau su sąlyga - vienas skyrius privalo būti ištrintas. Koks tai skyrius? Kodėl panorėjęs atskleisti tiesą jis pasilieka paslaptį? Ir kokia ji?
Po žmonos mirties Matas, iš nepažįstamojo gavęs kompiuterį, jame randa ne vieną skaudžią apgaulę atskleidžiantį žmonos juodraštį. Taip vyras pradeda ilgą gyvenimo kelias ir kovą su pačiu savimi.
Romane susipina dvi istorijos: Mato gyvenimas po Uršulės mirties, jo prisiminimai apie santuokoje praleistus metus, visai ne tokius kaip jis įsivaizdavo, ir žmonos užrašai, atskleidžiantys santuokinių santykius, slaptus, nedovanotinus nuotykius ir išdavystes.
Įskaudintas ir pažemintas Matas juodraštyje randa ir tai, kas priverčia susimąstyti ir neteisti. Skaitydamas išpažintį supranta Uršulės kančią ir nusivylimą, pamato ne visada buvusį gerą ir teisingą save patį.
Kaltės kamuojamas jis nusprendžia Uršulei atleisti, o savo padarytas skriaudas išpirkti atskleisdamas tiesą.
Vyras pasiryžta išleisti žmonos dienoraščio knygą, tačiau su sąlyga - vienas skyrius privalo būti ištrintas. Koks tai skyrius? Kodėl panorėjęs atskleisti tiesą jis pasilieka paslaptį? Ir kokia ji?
205 pages, Paperback
First published January 1, 2014
21 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 4 of 4 reviews
November 4, 2021
Taip smarkiai su logika prasilenkianti istorija, kad skaitant tik norėjosi vartyti akis ir buvo sunku įsijausti.
Kai pagrindinė herojė slidžiame kelyje lėkdama dideliu greičiu įsirėžia į priešprieša važiuojantį sunkvežimį, tada į medį, apsiverčia nesuskaičiuojamą galybę kartų, žūva “susimalusi tarp prabangaus automobilio liekanų”, pametusi abu batus, susilaužiusi kojas, rankas, sprandą, keleivio vietoje važiavęs vyras lieka be menkiausio sužalojimo, lūžio ar įbrėžimo.
Pagrindinės herojė - be galo graži, gundanti, impulsyvi, užsispyrusi, būdama vegetare, bet idealia žmona, jausdama pykinimą ir šleikštulį nuo mėsos vaizdo ir kvapo, kas vakarą gamina vyrui vakarienę iš mėsos, nors abu turi meilužius/-es.
Viename skyriuje rašoma: “Ir nors ji buvo krauju nesižavinti vegetarė, chirurgė, pjaustanti žmogų, ji buvo gera. Ir nors vyrui vakarienei pirkdama mėsą tiesiog norėdavo vemti, tačiau išpjovusi dalį sutežusio pilvo, jausdavosi puikiai. Ir svilintos žmogaus mėsos kvapas per operaciją nedirgindavo taip, kaip kvapai jos virtuvėje.” Kitame: “Nebuvo nė dienos, kad nemąstytų apie kitokį gyvenimą, nė dienos be svajonių ištrūkti iš žmogiena atsiduodančių operacinių.”
Vyras, pats turėjęs/turintis n meilužių ir pakėlęs ranką prieš savo žmoną, niekina ją už neištikimybę ir kaltina neturint orumo.
Tai viename skyriuje pas juos ant sienos kabo vestuvinė nuotrauka, tai kitame visuose namuose nėra jokių nuotraukų.
Knygos vienas skyrius yra iš dabarties momento, kitas - pagrindinės herojės dienoraščio įrašas, kuriuose ji kartais “užsimiršta”, kad tai yra dienoraštis ir prideda užuominų, kas laukia tolimesniuose skyriuose. Dienoraščio skyriai parašyti trečiuoju asmeniu, knygos pabaigoje - jau pirmuoju.
Šie prieštaravimai ir nuolatinis šokinėjimas laiku skyriaus viduje bei per veikėjus sukuria tokią maišalynę…. Ne kartą verčiau puslapius atgal ir skaičiau iš naujo, nes galvojau, jog ne taip supratau, radusi priešingą apibūdinimą.
“Plokščia”, lėkšta istorija, pasakojimo stilius - šabloniškas, pilnas tokių “išminties perlų” kaip:
“Dienos šviesoje auksas žiba blankiau”;
“Jų santykiai buvo lyg sustojęs laikrodis, net du kartus per parą rodantis teisingą laiką”
Apie ką bus tas ištrintas skyrius tampa aišku jau pirmąjame knygos ketvirtyje, ir nors autorė vis įterpia “Jūs, mielieji skaitytojai, neskaitėte / nežinote”, viskas taip banalu ir nuspėjama, kad tie dirbtiniai būdai sukurti intrigą nesukuria net iliuzijos, jog atsitiks kas nors netikėta.
Kai pagrindinė herojė slidžiame kelyje lėkdama dideliu greičiu įsirėžia į priešprieša važiuojantį sunkvežimį, tada į medį, apsiverčia nesuskaičiuojamą galybę kartų, žūva “susimalusi tarp prabangaus automobilio liekanų”, pametusi abu batus, susilaužiusi kojas, rankas, sprandą, keleivio vietoje važiavęs vyras lieka be menkiausio sužalojimo, lūžio ar įbrėžimo.
Pagrindinės herojė - be galo graži, gundanti, impulsyvi, užsispyrusi, būdama vegetare, bet idealia žmona, jausdama pykinimą ir šleikštulį nuo mėsos vaizdo ir kvapo, kas vakarą gamina vyrui vakarienę iš mėsos, nors abu turi meilužius/-es.
Viename skyriuje rašoma: “Ir nors ji buvo krauju nesižavinti vegetarė, chirurgė, pjaustanti žmogų, ji buvo gera. Ir nors vyrui vakarienei pirkdama mėsą tiesiog norėdavo vemti, tačiau išpjovusi dalį sutežusio pilvo, jausdavosi puikiai. Ir svilintos žmogaus mėsos kvapas per operaciją nedirgindavo taip, kaip kvapai jos virtuvėje.” Kitame: “Nebuvo nė dienos, kad nemąstytų apie kitokį gyvenimą, nė dienos be svajonių ištrūkti iš žmogiena atsiduodančių operacinių.”
Vyras, pats turėjęs/turintis n meilužių ir pakėlęs ranką prieš savo žmoną, niekina ją už neištikimybę ir kaltina neturint orumo.
Tai viename skyriuje pas juos ant sienos kabo vestuvinė nuotrauka, tai kitame visuose namuose nėra jokių nuotraukų.
Knygos vienas skyrius yra iš dabarties momento, kitas - pagrindinės herojės dienoraščio įrašas, kuriuose ji kartais “užsimiršta”, kad tai yra dienoraštis ir prideda užuominų, kas laukia tolimesniuose skyriuose. Dienoraščio skyriai parašyti trečiuoju asmeniu, knygos pabaigoje - jau pirmuoju.
Šie prieštaravimai ir nuolatinis šokinėjimas laiku skyriaus viduje bei per veikėjus sukuria tokią maišalynę…. Ne kartą verčiau puslapius atgal ir skaičiau iš naujo, nes galvojau, jog ne taip supratau, radusi priešingą apibūdinimą.
“Plokščia”, lėkšta istorija, pasakojimo stilius - šabloniškas, pilnas tokių “išminties perlų” kaip:
“Dienos šviesoje auksas žiba blankiau”;
“Jų santykiai buvo lyg sustojęs laikrodis, net du kartus per parą rodantis teisingą laiką”
Apie ką bus tas ištrintas skyrius tampa aišku jau pirmąjame knygos ketvirtyje, ir nors autorė vis įterpia “Jūs, mielieji skaitytojai, neskaitėte / nežinote”, viskas taip banalu ir nuspėjama, kad tie dirbtiniai būdai sukurti intrigą nesukuria net iliuzijos, jog atsitiks kas nors netikėta.
This entire review has been hidden because of spoilers.
January 16, 2019
«KNYGA IŠTRINTU SKYRIUM» Monika Budinaitė (2019)
Knygos nugarėlė : Antrasis Monikos Budinaitės romanas "Knyga ištrintu skyriumi" pasižymi savitu stiliumi, atviru diskursu, veikėjų charakteriai kuriami pasitelkiant gamtos ir miesto aplinkos vaizdus. Autorė gilinasi šeimos santykių psichologiją, ji neteisia ir neišteisina, tiesiog stengiasi suprasti.
Po žmonos mirties Matas, iš nepažįstamojo gavęs kompiuterį, jame randa ne vieną skaudžią apgaulę atskleidžiantį žmonos juodraštį. Taip vyras pradeda ilgą gyvenimo kelias ir kovą su pačiu savimi.
Romane susipina dvi istorijos: Mato gyvenimas po Uršulės mirties, jo prisiminimai apie santuokoje praleistus metus, visai ne tokius kaip jis įsivaizdavo, ir žmonos užrašai, atskleidžiantys santuokinių santykius, slaptus, nedovanotinus nuotykius ir išdavystes.
Įskaudintas ir pažemintas Matas juodraštyje randa ir tai, kas priverčia susimąstyti ir neteisti. Skaitydamas išpažintį supranta Uršulės kančią ir nusivylimą, pamato ne visada buvusį gerą ir teisingą save patį.
Kaltės kamuojamas jis nusprendžia Uršulei atleisti, o savo padarytas skriaudas išpirkti atskleisdamas tiesą.
Vyras pasiryžta išleisti žmonos dienoraščio knygą, tačiau su sąlyga - vienas skyrius privalo būti ištrintas. Koks tai skyrius? Kodėl panorėjęs atskleisti tiesą jis pasilieka paslaptį? Ir kokia ji?
Nuomonė: Ilgai ieškojau šios knygos, nes labai patiko Monikos Budinaitės knyga „Kanifolijos dulkėse“. Knyga man labai patiko. Gal net gi labai patiko. Tai lietuvių autorės knyga, kuri nenusileidžia savo įdomumu kitiems išgirtiems užsienio rašytojų romanams. Šis romanas yra apie meilę, pasirinkimus ir išdavystes, o gal būtų paprasčiau sakyti: ši knyga yra apie gyvenimą.
Knygą pradėjus skaityti, negali sustot, nes norisi sužinoti ant knygos nugarėlės užmintą mįslę. Visgi viską sužinai tik pačiame paskutiniame skyriuje, kuris „klasiškai“ parašytas.
Aukščiausi balai knygai ir prašau autorę perleisti knygą, tik su kitu knygos viršeliu...
Knygos nugarėlė : Antrasis Monikos Budinaitės romanas "Knyga ištrintu skyriumi" pasižymi savitu stiliumi, atviru diskursu, veikėjų charakteriai kuriami pasitelkiant gamtos ir miesto aplinkos vaizdus. Autorė gilinasi šeimos santykių psichologiją, ji neteisia ir neišteisina, tiesiog stengiasi suprasti.
Po žmonos mirties Matas, iš nepažįstamojo gavęs kompiuterį, jame randa ne vieną skaudžią apgaulę atskleidžiantį žmonos juodraštį. Taip vyras pradeda ilgą gyvenimo kelias ir kovą su pačiu savimi.
Romane susipina dvi istorijos: Mato gyvenimas po Uršulės mirties, jo prisiminimai apie santuokoje praleistus metus, visai ne tokius kaip jis įsivaizdavo, ir žmonos užrašai, atskleidžiantys santuokinių santykius, slaptus, nedovanotinus nuotykius ir išdavystes.
Įskaudintas ir pažemintas Matas juodraštyje randa ir tai, kas priverčia susimąstyti ir neteisti. Skaitydamas išpažintį supranta Uršulės kančią ir nusivylimą, pamato ne visada buvusį gerą ir teisingą save patį.
Kaltės kamuojamas jis nusprendžia Uršulei atleisti, o savo padarytas skriaudas išpirkti atskleisdamas tiesą.
Vyras pasiryžta išleisti žmonos dienoraščio knygą, tačiau su sąlyga - vienas skyrius privalo būti ištrintas. Koks tai skyrius? Kodėl panorėjęs atskleisti tiesą jis pasilieka paslaptį? Ir kokia ji?
Nuomonė: Ilgai ieškojau šios knygos, nes labai patiko Monikos Budinaitės knyga „Kanifolijos dulkėse“. Knyga man labai patiko. Gal net gi labai patiko. Tai lietuvių autorės knyga, kuri nenusileidžia savo įdomumu kitiems išgirtiems užsienio rašytojų romanams. Šis romanas yra apie meilę, pasirinkimus ir išdavystes, o gal būtų paprasčiau sakyti: ši knyga yra apie gyvenimą.
Knygą pradėjus skaityti, negali sustot, nes norisi sužinoti ant knygos nugarėlės užmintą mįslę. Visgi viską sužinai tik pačiame paskutiniame skyriuje, kuris „klasiškai“ parašytas.
Aukščiausi balai knygai ir prašau autorę perleisti knygą, tik su kitu knygos viršeliu...
April 20, 2024
Geriausia knyga ever
August 13, 2016
Kitoks meilės romanas. Lengvai skaitosi, įdomiai dėliojamos mintys. Tinkama knyga atostogų savaitgaliui :)
Displaying 1 - 4 of 4 reviews