Andrius Užkalnis's Blog, page 36

Kodėl Klaipėdoje taip nyku?

Pinigų Karta 25 11 2013

Yra klausimų, kurie dusina, smaugia, ir neduoda ramybės ilgą laiką (žr. iliustraciją).

Pavyzdžiui: kodėl parduotuvėje būna išparduotas kaip tik tas batų dydis, kurį ketinai pirkti, kodėl vis dar neįmanoma turėti pasiruošus, b&!@+, grąžos parduotuvėse, ir vis dar tebeprašinėjama ieškoti smulkiau*, kodėl Užupio Iki gastronome tokios piktos pardavėjos, kodėl bankomatai siūlo rinktis smulkius banknotus, bet vis tiek duoda po 200 Lt, ir kodėl beveik niekas Lietuvoje neatsakinėja į el. pašto laiškus, jei nepaprašai.

Tokie klausimai neduoda ramybės mums visiems. Tačiau aš turiu dar vieną: kodėl Klaipėda yra toks nykus miestas, varantis depresiją bet kuriuo metų laiku?

Aš nebijau, kad ant manęs gali pradėti pykti Klaipėdos gyventojai, nes jie patys tai žino, ir, be to, ant manęs pyk nepykęs.

Kai buvau jaunesnis, man Klaipėda visai patiko. Daugiausia su tuo miestu susidurdavau, važinėdamas su tėvais į Nidą (čia jau po to, kai baigėsi galimybė plaukioti ten Nemunu nuo Kauno). Paskui jau važinėjau be tėvų, ir visada, atvažiavus iš Vilniaus autobusu, galima būdavo pereiti per miestą pakeliui iki Senojo Pilies Uosto (senosios perkėlos), ir viskas man tuomet atrodė neblogai.

Uostamiestis tuomet buvo kažkoks kitoks, nei Vilnius arba Kaunas, man tada geriau pažįstami: na, ir fachverkiniai pastatai, ir tas jūros artumas, ir nedidukas senamiestis su keliomis siauromis grįstomis gatvėmis (Vilniuje beigi Kaune irgi yra to senamiesčio, bet čia kitoks, nelabai pažįstamas). Net kokia nors picerija tais laikais buvo kitokia ir atrodė geresnė.

Dar – tebūnie tai naujas mažai žinomos istorijos puslapis – 1996 m. žiemą buvau atskridęs iš Britanijos, įsivaizduokite, korporatyviniu private jet‘u** tiesiai į PLQ, savaitę praleidau apsnigtoje Klaipėdoje pagal anuos laikus well appointed viešbutyje Lūgnė, kurį aš čia paminiu tuo tikslu, kad jei aš jo dabar nepaminėsiu, tai niekas jo nepaminės***. Turėjau reikalų su viena Britanijos bendrove, kuri turėjo reikalų Klaipėdos uoste. Praeities dalykai.

Tais laikais buvo gerai. Nostalgijos kankinamas, kioske prie Klaipėdos turgaus net įsigijau Pirmo Baliaus, Antro Baliaus ir Trečio Baliaus kasetes, kad būtų ką groti Anglijoje (mano asmeniškai labiau mėgstami Balius prie jūros**** beigi Balius prie eglutės dar tada nebuvo išleisti ir laukė savo valandos).

Šiais laikais, kada tik benuvažiuočiau į Klaipėdą, gaunu vis liūdnesnį įspūdį. Laimingieji išsuka dešinėn, Palangos link (bepigu, kai pastatė tą didžiulį viaduką), o visus kitus pasitinka vizuali Tarybų Lietuva.

Kur bepasuksi, visur akis bado silikatinių plytų namai, net ir pavojingai arti centro. Kažkokia pilkuma ir purvas. Žmonės nepikti, bet pilki ir liūdni, na, tokios bobutės 1980 m. kirpimo paltais (žiemą vasarą), kokias Vilniuje gali užtikti nebent griūvančių stambiaplokščių namų rajonuose, bet čia ir centre, kažkokio neregėto nykumo Baltijos prospektas, ir tas pats Senamiestis tuščias, kaip iššluotas, bet kuriuo metų laiku, bet kuriuo paros metu. Kaip visa tai paaiškinti?

Na, dėl Senamiesčio, kai kas sako, kad taip atsitiko dėl Akropolio, kuris esą sutraukė visus lankytojus, bet tai nebūtų tiesa, nes Senamiestis pradėjo atrodyti lygiai taip pat, kai ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje Akropolio dar nebuvo.

Be to, jei Senamiestis toks ir tebuvo, kad tereikėjo pastatyti iš metalo konstrukcijų prekybos centrą, ir viso gero, tai tada, alio, gal to Senamiesčio nebuvo labai daug, ir gal jis nebuvo labai geras.

Nors, tiesą sakant, tas didelis prekybos centras atrodo smagiau, nei beveik visos kitos parduotuvės kartu paėmus.

Klaipėdos restoranai – nykūs arba labai nykūs, net ir tie, į kuriuos rekomenduojama eiti: Stora Antis – su rusų estrados žvaigždžių nuotraukomis („vakarieniavo (…) beveik visos Lietuvos ir Rusijos estrados, teatro ir kino žvaigždės“, sako tinklalapis, ir turbūt nemeluoja – dešimtys jų) ir neypatinga virtuve, La Cle – tvarkingas ir neįdomus, nors šlovinamas už miesto ribų, ir dėl visiškai nesuprantamų priežasčių aukštinamas restoranas Ridikai, kurio pagrindinis išskirtinumas yra tas, kad čia maistas ruošiamas iš šviežių produktų. Daug pasako apie kitus restoranus ir apie tai, iš ko juose ruošia maistą.

Kada jūs girdėjote apie ką nors tokio kultūrinio Klaipėdoje, na, kad vertėtų atvažiuoti iš Vilniaus? Na, parodą. Arba kokią dailės galeriją? Švyturio arenoje, tiesa, pagroja ir padainuoja Filipas Kirkorovas, bet rimtai, kas jums yra Klaipėdos kultūrinio gyvenimo žyma?

Teisingai, man irgi. Jūros šventė. Festivalis, po kurio skaičiuojamos traumos, ir džiaugiamasi, jei šiemet nieko nepritrėškė.

Kaip išėjo, kad šis miestas su dideliu ekonominiu potencialu ir nemažais pinigais (uostas ir visa transporto infrastruktūra, ir tai, kas su ja susiję, uždirba nevaikiškai), ir net savo universitetu, ir Palangos oro uostu palyginti netoliese, tapo tokia liūdna provincija, kurioje geriausias dalykas yra Perkėlos „Statoil“ paskutiniam užsipylimui prieš išvykimą į geresnį pasaulį Kuršių Nerijoje, ir ta pati Naujoji perkėla su žuvėdromis aplink?

—

* Jūs negalvokite, aš apie tą grąžą rašau ir rašysiu, kol jūs nepradėsite bijoti mano rašymų taip, kaip Gazpromas bijo skalūninių dujų ir suskystintų dujų terminalo Lietuvoje.

** Anais laikais tai buvo didelė prabanga; šiais laikais privačius lėktuvus turi daugelis mūsų ir nematome reikalo apie tai kalbėti ir pūstis.

*** Viešbučio tinklalapyje galite apžiūrėti nuotraukas apie tai, kaip atrodo Barbės svajonių kambariai, ir mintyse pasilepinti šioje šilkinėje prabangoje ir autentišku tripu (be tablečių) down the memory lane. Yo.

**** Šioje kasetėje, be kitų rinktinių numerių, buvo Baltas delfine, šoki per bangą, baltas delfine, duoki man ranką, atliekama pagal Secret Service Ten O‘Clock Postman melodiją.

Maxima, viešieji ryšiai ir boikotai: ša, apsimetėliai

Parduotuvės logotipas.

Oi oi, nebepirksiu Maximoje. Oi oi, neikim visi, ir jie užsilenks po mėnesio. Tik ir girdisi kvailių giesmės. Pilnas eteris.

Dabar visi besiardantys dar gavo naują priežastį: Maxima susipainiojo savo istorijose, kam priklausė griuvusi parduotuvė, ir dabar prie tragedijos prisidėjo prasti viešieji ryšiai. Tai atrodo nesolidžiai ir vaikiškai, ir liudija apie prastai sutvarkytus bendrovės viduje informavimo kanalus. Kol neatsitinka bėda, visiems atrodo, kad viskas gerai. Kai reikia reaguoti staigiai, prasideda blaškymasis.

Neteisinga informacija apie “tik nuomotą” pastatą buvo pateikta kvailai, ypač dėl to, kad tai absoliučiai nieko nekeičia. Tragedijos moralinės pasekmės būtų buvusios visiškai tokios pačios abiem atvejais. Jei tavo vaikas girtas važiuoja automobiliu ir užmuša žmogų, jokio skirtumo, kieno vardu registruotas automobilis: vaiko ar tavo. Bet kuriuo atveju gerai nebus nei vaikui, nei tau.

Lojančios gaujos runkelių ir pavyduolių, piktdžiugaujančių teisuolių ir savamokslių statybos inžinierių, apie kuriuos rašiau čia, dabar gali savo kvailame siautulyje pridėti naują dimensiją ir toliau skėryčiotis apie tai, ką reikia pasodinti, nubausti, uždėti “milijardinius ieškinius”, sušaudyt vietoje, nuplakti miesto aikštėse ir taip toliau. Mėgstantiems paklausyti Pūko Radijo tipo klinikinio kliedesio, dar prisideda istorijos apie monopolijas ir korupcinę oligarchiją ir kitokį velnią. Oh well. Jiems neuždrausi.

Tik debilų šūksniai nuo paaiškėjusios parduotuvės pastato priklausomybės nepasidaro prasmingi, kaip žemės pardavimo referendumo organizatoriai nepasidaro teisūs nuo dar vienos Danijos kiaulių fermos – jie lieka tais pačiais bukapročiais, kaip ir vakar*.

Esmė yra ta, kad įvyko tragiškas įvykis, ir galbūt kas nors dėl jo buvo kaltas. Priežastis nustato tyrimas, o kaltę įrodo teismas – ne rujojančios minios keršto reikalaujančių marozų, su prezidentu priešakyje, kuris užsimiršęs apie savo įgaliojimus, paskelbia tragediją “nusikaltimu” – matyt, trumpam nepasikonsultavęs su patarėjais, kurie pasakytų, kad gal geriau tokius dalykus būtų palikti teismui.

Man smagiausia klausyti pažadų “nebepirkti Maximoje”, daugiau niekada niekada. Kaip draugo palikta septyniolikmetė pažada pati sau daugiau niekada nebesusidėti su jokiu vaikinu. Jei nebūtų žuvusiųjų, sakyčiau, juokas ir tiek, bet nesakysiu.

Pirkote, perkate ir pirksite. Ir nepradėkite apie jų “nepamatuotą godumą”. Jūs esate tokie patys, kaip ir jie, ir niekuo ne geresni. Jūs tokie patys godūs, taip pat taupantys, taip pat elgtumėtės ir elgiatės taip pat savo darbo ir gyvenimo vietose. Todėl jūsų lojimas skamba kvailai ir apsimetėliškai. Jūs neturite jokios moralinės teisės teisti Maximos, nes esate iš ten pat, kur ir Maxima, vieno kūno, ir vieno kraujo. Maxima yra jūs, o jūs esate Maxima. Pagalvokite kada nors apie tai.

Siaubo ir skausmo perkėlimas į pyktį ir ritualinius kalimus prie kryžiaus eilinį kartą parodė, kokią didelę visuomenės dalį valdo infantilios emocijos ir gyvuliški refleksai. Nelabai kas, pagalvojus, kad tie patys juk eis balsuoti.

—

* Referendumo atsilupėlius privalau minėti kiekviename straipsnyje pagal sutarties sąlygas.

Kietaširdžių piktdžiugų kraštas

Lietuvos Rytas, 25 11 2013

Nagi, prisipažinkite: kai Rygoje žuvo ir buvo sužaloti dešimtys žmonių, griuvus parduotuvei su mums pažįstamu prekės ženklu, kokia pirmoji buvo jūsų mintis?

Tikėtina, kad štai tokia: „žinoma, taigi Maxima, taupė ir štai sutaupė“. Vertelgos prakeikti, sukčiai, žmogėdros. Oi kad dabar ką nors pasodintų į kalėjimą, tik va turbūt nepasodins, nes kaip visad, piniguočiai išsisuks ir niekas neras kaltų.

Iš kur žinau? Tai kad tokie jau dėsningumai. Kai tik nelaimė, pirmas instinktas – ieškoti kaltų, ir būtinai, būtinai ką nors reikia nubausti, ir kuo greičiau. Lygiai tą patį laukinį siautulį matėme, kai Panevėžio rajone buvo išžaginta ir sudeginta automobilio bagažinėje nepilnametė, kurios vietos nenustatė Bendrasis pagalbos centras. Ten lengvai rado tuos, ant ko galima būtų versti bėdą. Jei nepilnametė nebūtų skambinusi, turbūt būtų šaukiamasi Dievo teisingumo ir bausmės automobilio gamintojams, jo importuotojams arba tiems, kas pardavė degtukus arba žiebtuvėlį, kuriuo buvo padegtas automobilis. Greičiausiai ir vėl liktų kaltas prekybos centrų tinklas, arba degalinė, kur nusikaltėliai pirko benziną.

Greta paprastų užuojautų – dabar mėšlinas reakcijų lietus (jei galėčiau rašyti banalybes, pasakyčiau – šurmuliuoja piktdžiugiškų ir iškrypusių žodžių pasiutpolkė). „Kasininkės žuvo, jos ir taip skatikus gauna, o įdomu, kiek ten žuvo viršininkų?”. Taip, nes jei žūtų viršininkas, tai kasininkės šeimai netektis turbūt būtų lengvesnė. „Beribis godumas“. „Ar saldūs bus jums žmonių krauju sulaistyti pinigai?“

Urvinių žmonių – urvinis ir supratimas. Jiems nei logikos reikia, nei supratimo, nei faktų. Nieko jiems nereikia. Jiems kiekviena nelaimė – tai tik dingstis pasitaškyti neapykanta.

Su tais dundukais kalbėtis, tai lyg su tais, kas organizuoja referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Turite žemės, ir nenorite parduoti užsieniečiams? Tai neparduokite. „Aš neturiu jokios žemės.“ Tai kodėl čia reikia pasirašyti. „Kad niekas neparduotų.“ O kas jums darbo dėl jų žemės? „Skaitykite Konstituciją“. Bet klausykite, jei jie parduos, tai juk nebeturės tos savo žemės. „Tikrai taip.“ Tai kas čia blogo, jie tada bus lygiai tokie patys, kaip jūs. Ar ne?

Tada jie pasimeta. „Negalima išdalinti Lietuvos ateiviams“. Patys jūs ateiviai, žalieji žmogiukai keturiomis akimis ir megztomis beretėmis. Bet bala jūsų nematė.

Tokie patys žalieji žmogiukai dabar rašo: „niekada gyvenime nebeisiu į tas parduotuves“. Kodėl? „Jie vagys, sukčiai ir žmogžudžiai“. Tai kodėl iki šiol ėjai? „Tai akcijos būdavo geros.“

Tų tinklinių parduotuvių taip visi nekenčia, taip nekenčia, taip niekada nebepirks, kad turbūt iš tos neapykantos pristato pilnas aikšteles automobilių ir stumia pilnus vežimėlius prekių prie kasos, kad galėtų atiduoti pinigus į parduotuvės savininkų kapšą.

Įvykiai kaimyninėje šalyje (kuri daugumai mūsų gyventojų šiaip buvus nebuvus) yra baisiems, tūžmingiems žmonėms tik galimybė palodyti savo vidinius, nelabai giliai tūnančius, neapykantos, pagiežos ir pavydo velnius.

Iš to pikto pasiutimo jau siautėja, kaip sužeisti dinozaurai fantastiniame filme, ieškodami priekabių, teisybės ieškotojai: ką čia dar dabar daro tie pardavėjai ne taip? Kodėl nesustabdo reklamų per TV? Kodėl neatšaukia akcijų? Kodėl apskritai neuždengia visų likusių parduotuvių betono sarkofagais, kaip branduolinių elektrinių, ir neapibarsto pelenais?

Ką dabar bedarytų tas parduotuvių tinklas, viskas dabar bus blogai. Bus netikusios visos priemonės, padedant nukentėjusiems, o visi priežasčių tyrimai bus paskelbti melagingomis falsifikacijomis.

Maža to, reikia tikėtis, kad įgavę pagreitį antrarūšiai populistai politikai, smagiai pasigerinę žinomumą keliais jau organizuotais referendumais, dabar išsiųs į gatves tas pačias kovines brigadas su nauja užduotimi: moteriškės, vilkinčios blogo kirpimo paltais ir užsimaukšlinusios vintažinio mezgimo beretes, sustatys šaltyje palapines ir rinks parašus referendumui dėl tinklinių parduotuvių uždraudimo, nacionalizavimo ir perdavimo valstybiniam valdymui, kad visur būtų nustatyti antkainiai sūreliams ir batonui, nežeminantys orumo.

Ir, žinoma, trijų milijonų krepšinio trenerių šalis dabar pavirto trijų milijonų statybos inžinierių, darbų saugos specialistų, medžiagų struktūrinio atsparumo žinovų šalimi. Kiekvienas skeltanagis nevykėlis, kuris savo sodo namelyje negali durų ant vyrių tiesiai pakabinti, ir kurio surūdijęs automobilis jau ketvirtą kartą tik už kyšius techninę apžiūrą praeina (padangų dar nesikeitė, taupo lėšas), galės jums papasakoti, kaip tame pastate turėjo būti vykdomi darbai, ir kokie, ir kada.

„Mes visi amerikiečiai“, sakė Prancūzijos laikraštis po teroro išpuolių Amerikoje 2001 m. rugsėjo 11 d.

Na, pas mus viskas paprasčiau. Ne, šiandien mes visi nesame latviai, mes šiandien visi esame inžinieriai, kurie iš nuotraukų atskirs tikrąją parduotuvės griuvimo priežastį, tiksliai nurodys kaltuosius ir rekomenduos jiems pritinkančią žiaurią bausmę.

Tegul pavydas būna jūsų sąjungininkas

Stilius 19 11 2013

Buvo toks senas filmas, Wall Street, susuktas 1987 metais, ir ten vienas pagrindinių veikėjų, ryklys ir profesionalus bendrovių griovėjas ir akcijų rinkos legalusis plėšikas Gordon Gekko pasakė frazę, kuri pakraupino pusę žiūrovų, o kitą pusę įkvėpė visam gyvenimui: „gobšumas yra gerai“ (greed is good). Aš buvau vienas tų įkvėptųjų; nemanau, kad tuo dar abejojate.

Įprastai neskanus žodis ten buvo apsuktas kita puse ir pateiktas kaip pažangos ir evoliucijos dvasios variklis. Pateiktas pakankamai įtikinamai.

Įkvėpti šio nebenaujo meno kūrinio, pasižiūrėkime į kitą žodį, kuris tradiciškai yra vertinamas vien tik neigiamai. Lietuviai, net ir mylintys savo tautą, kalba apie pavydą, kaip apie blogiausią nacionalinį bruožą. Lietuvis, girdi, labiausiai trokšta, kad kaimyno karvė užverstų kanopas. Lietuvis, girdi, labiausiai džiaugiasi kitų nelaimėmis.

Visa tai tiesa. Antraip iš kur būtų toks susidomėjimas nelaimės istorijomis, skyrybomis, svetimų karjerų griūtimis žurnaluose ir TV laidose (prodiuseriai žino: niekas taip nesurinks geros auditorijos, kaip svetimos nelaimės lukštenimas, o jei tas žmogus dar ir buvo anksčiau sėkmingas, arba bent jau turtingas, tai visai puiku)?

Tai tiesa, bet tai nereiškia, kad mes privalome pasiduoti aplinkinių pavydui, kaip blogam orui arba metų laikų kaitai. Atvirkščiai. Pavydą galima pažaboti ir panaudoti savo reikmėms.

Aš kažkada išpopuliarinau ir paleidau apyvarton atspaustą ant raudonų puodelių (kurie dabar jau nebeparduodami ir yra muziejinė retenybė, todėl čia ne reklama) frazę, netaisyklingai užrašytą – „Duskit pavidolei“. Ta frazė, nors ir linksmai ir gana drastiškai, atspindi pagrindinę šio straipsnio mintį.

Supraskite, kad tą pačią sekundę, kai jums gyvenime pradės sektis, atsiras žmonių, kurie norės, kad jums nebesisektų. Tai neišvengiama – beprasmiška vaikščioti ir dejuoti, ak, kodėl žmonės negali būti mažiau pavydūs. Tai tas pats, kas norėti, kad lietus būtų mažiau šlapias. Geriau nepamiršti skėčio.

Kai mus užgriūna aplinkinių pavydas – dėl mūsų karjeros, pinigų, sėkmingos santuokos ar draugystės, kelionių, pagaliau, net dėl to, kad kažkas turi ilgesnes kojas ar ant kažko gražiau guli švarkas – daugelio pirmasis instinktas būna išsigąsti ir susisukti į kiautą. Tas kiautas vadinamas kuklumu, baisiausiu išradimu, liaudies išminties nepelnytai šlovintu labai daug dešimtmečių.

Kuklumas žmogų puošia? Nieko panašaus. Kuklumas paverčia jus mazgote ir kilimėliu prie durų, kad kitiems būtų smagiau per jus lipti. Mat jei patys nesirūpinsite savimi, kiti jumis tikrai nepasirūpins. Reiškia, jumis nesirūpins niekas. Jums sako: „kas katinui pakels uodegą, jei ne pats?“. Teisingai. Tai ne pasiūlymas nekelti uodegos. Tai priminimas apie tai, kad jūsų uodegos kilnojimas yra jūsų darbas.

Šalin kuklumą. Pasiruoškite aplinkinių pavydą naudoti, kaip sėkmės rodiklį. Negailėkite pavyduolių, šnypščiančių jums už nugaros. Atvirkščiai, kiekvieną rytą galvokite: ką galėčiau padaryti, kad jie galėtų niršti ir marinuotis savo nuodingose sultyse dar labiau. Nemanykite, kad juos galite juos išgelbėti savo supratimu ir gerumu: jei žmogus jums pavydi, jis yra nepataisomas. Tiksliau, jis gali išsigydyti tik pats save, kai galbūt persisotins savo piktumo syvais. Jūs jam galite padėti, tik paspartindami šį procesą.

Yra dar viena priežastis, dėl kurios pavyduolius rekomenduojama erzinti. Pavyduoliai yra ne tik įkyrūs ir gadinantys nuotaiką jums, sėkmingiems. Jie yra bet kokios pažangos priešininkai, jiems patinka, kai kitiems nesiseka, nes bet kokia sėkmė pabrėžia jų pačių silpnumą, tinginystę, beviltiškumą. Jei aplinkiniams sekasi mažiau, jie jaučiasi truputį geriau, bet nejau pavyduolio gera savijauta jums reiškia daugiau už jūsų laimę? Jie stabdo pažangą ne tik jums asmeniškai – visiems.

Žinote, kaip kartais pasako žmonės: „anksčiau visi buvo neturtingi, bet niekas niekam nepavydėjo“? Na, visų pirma, pavydėjo ir tuomet. O antra – tai nuo kada tikslas yra būti neturtingiems? Bangų ir audrų nebūna sodžiaus kūdroje, aptrauktoje žaliais maurais. Bet kur jūs norėtumėte gyventi, prie dumblinos kūdros ar prie audringos jūros? Nevažiuojantis automobilis niekada nesudaužomas avarijoje – tai ar norite nevažiuojančio automobilio?

Vienas būdų išmokyti žmogų kęsti skausmą yra „plaukti su skausmu“, juo džiaugtis ir prašyti dar. Tai skamba baisokai, bet veikia. Tas pats ir su pavydu.

Prašykite ir laukite pavydo kuo daugiau. Kasdien galvokite – tegu šiandien kuo daugiau žmonių man pavydi visko. Nebijokite, jų nebus taip baisiai daug; gyvenime daugiau yra gerų ir šviesių žmonių, jiems jūsų sėkmė nė kiek nebus skausminga – bet tuos pavyduolius, kurie yra, jums reikėtų pasiekti visus.

Pasiekti juos – ir tirpdyti juos jūsų sėkme, kad gyvenime liktų daugiau vietos tokiems, kaip jūs. Geriems, stipriems ir tauriems. O pavyduoliai susinaikins patys save.

Pergalė kalbos revoliucijoje: žodis “anūkas” jau geras

Nuotraukoje: maži pasikeitimai ir gera pradžia dažnai atveda prie geidžiamo rezultato, tik negalima liautis svajojus (nuotrauka: Andrius Užkalnis for Protokolai / lokacija: Bernardinų gatvė, Vilnius / modelis nuotraukoje: fotomodelių agentūros; bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvenančius ar gyvenusius, yra atsitiktinis)

Tie, kas truputį domisi kalbos žaginimo, dusinimo ir kitokio gangbango naujovėmis ir naujienomis iš revoliucijos fronto, nepraleido VLKK pranešimo, kuris turėtų būti pirmuosiuose laikraščių puslapiuose.

Visas pranešimo tekstas yra perspausdinamas žemiau, bet iš esmės tai prilygintina masiniam reabilitavimui, po kurio suvežti gyvuliniais vagonais į Sibirą sau gali laisvai vykti namo, ir net apsigyventi ten, kur anksčiau gyveno. Ir niekas jų nepersekios ir nesiundys pasiutusiais šunimis, ir nelieps vaikščioti po miestą, tik prisisiuvus geltonas lietuviškas kabutes „“ ant drabužių, kaip paklusnumo simbolį.

Nepadarykite klaidos: “šalutinis bendrinės kalbos normos variantas” reiškia daugiau, nei jūs galite ir drįstate įsivaizduoti. Iki šiol, pavyzdžiui, vienas tokių šalutinių variantų buvo cepelinas (pirmoji norma buvo didžkukulis), ir tai reiškia, kad už jo rašymą nebeatvažiuos į namus juodi automobiliai be langų tamsią naktį, ir nepasibels į duris baudėjai.

Daug kam bus įdomu prisiminti, kad žodis anūkas buvo nekošerinis (geresniu buvo laikomas vaikaitis). Aš pakartosiu. Žodis anūkas buvo ne visai geras. Dabar jau visai. (Ačiū už patikslinimą skaitytojai Ritai iš Lietuvių Kalbos Instituto)

Dabar mano seneliai ramiau ilsisi Pažėrų kapinėse, nes jie mane taip visą laiką vadino, ir dabar jiems bus lengvesnė ta žemė ant kalnelio, visai prie pat šventoriaus.

Tough love.

Tai, žinoma, nereiškia, kad nebebus korektorių, kurios pagal papratimą braukys ir taisys žodį bãlius, tačiau dabar tie iš jūsų, kas nori pakalbėti apie šiuos dalykus, galės taip ir padaryti, ir turės rankose amuniciją.

Matydamas sąraše žodžius šarnyras, kronšteinas ir štrichas (jie nenukenksminti, tik sušvelninti (iš svet. ntk. į svet. vngt., taigi iš neteiktino į vengtiną, tai čia irgi panašiai kaip leisti legaliai pardavinėti žolę su užrašu “kenkia sveikatai ir sukelia alkio pojūtį“, kaip cigaretes), aš negaliu neprisipažinti, kad viliuosi, jog kitoje amnestijoje jau bus man taip mieli šlagbaumas, reisfederis, raiferšliusas, atboinikas, setingsai ir kotletas.

Geriausi dalykai įvyksta tada, kai jų tikitės mažiausiai. Štai kodėl niekada nereikia nuleisti rankų ir pasiduoti, nes kai švieslentėje įsižiebs jūsų numeris, žvaliai atsistokite, pasitaisykite švarką ir išsitieskite: tas himnas groja jums.

—

Originalaus nuosprendžio tekstas iš oficialių dokumentų:

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (pirmas leidimas 2005 m.) atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius, vartoseną (kai kurie siūlymai neprigijo, kai kurie skoliniai įgijo tam tikrų stilistinių reikšmės niuansų, reikalingų tam tikro stiliaus tekstuose ir pan.), pakeistas kai kurių skolinių vertinimas.

Skoliniai, kurių vertinimas pakeistas iš griežtesnio į du statmenus brūkšnius (vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai):

altimètras tarpt. || tech. aukščiãmatis      (buvo svet. vngt.)

anšlãgas tarpt. || muz., teatr. añtplūdis      (buvo svet. vngt.)

anū̃kas, -ė skol. | vaikáitis, -ė (dukráitė, sūnáitis)      (buvo skol. ||)

archipelãgas tarpt. || geogr. salýnas      (buvo svet. vngt.)

aršùs, -ì skol. || 1. pìktas, -à; 2. kerštìngas, -a; 3. smarkùs, -ì; nartùs, -ì      (buvo svet. vngt.)

audiokanãlas tarpt. || tech. gar̃so dãžnių kanãlas      (buvo svet. vngt.)

autodidãktas, -ė tarpt. || savamõkslis, -ė      (buvo svet. vngt.)

1 bagètas tarpt. || spec. rė́mjuostė      (buvo svet. vngt.)

bãlius skol. || puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis     (buvo svet. vngt.)

bìntas tarpt. | vỹturas      (buvo svet. vngt.)

bintúoti tarpt. | vỹturiuoti; (ap)rìšti      (buvo svet. vngt.)

bistrò tarpt. || užkandìnė, ùžeiga      (buvo svet. ntk.)

bòileris tarpt. || (vandens) šildytùvas      (buvo svet. vngt.)

1 bordiū̃ras tarpt. || šalìgatvio bortẽlis      (buvo svet. ntk.)

bòrdinis, -ė tarpt. || tam̃siai raudónas, -a, vỹšninis, -ė      (buvo hibr. vngt.)

chãki tarpt. || rusvai̇̃ žalsvà (spalva)      (buvo svet. vngt.)

disciplinà tarpt. || 1. ped. dalỹkas; 2. drausmė̃       (antroji (drausmės) reikšmė buvo svet. vngt.)

domkrãtas tarpt. || kėlìklis      (buvo svet. vngt.)

eklèras tarpt. | maist. plikýtas pyragáitis      (buvo svet. vngt.)

ekvãtorius tarpt. || geogr. pusiáujas      (buvo svet. vngt.)

ekvinòkcija tarpt. || astr. lygiãdienis      (buvo svet. vngt.)

fãkelas tarpt. || dẽglas      (buvo svet. vngt.)

farširúoti tarpt. || maist. įdarýti      (buvo svet. vngt.)

farvãteris tarpt. || jūr. laivãkelis      (buvo svet. vngt.)

fitomeliorãcija tarpt. || ž. ū. žéldinamoji meliorãcija      (buvo svet. ntk.)

forsúoti tarpt. || spar̃tinti; dìdinti      (buvo svet. vngt.)

fundameñtas tarpt. || pãgrindas, pãmatas, atramà      (buvo svet. vngt.)

furùnkulas tarpt. | šùnvotė      (buvo svet. vngt.)

futliãras tarpt. || 1. dė̃klas; makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė      (buvo svet. ntk.)

galà (koncertas) tarpt. || iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)      (buvo svet. ntk.)

garderòbas tarpt. || 1. (visà) aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė      (buvo svet. ntk.)

golbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų riedulỹs      (buvo svet. ntk.)

grìlis tarpt. || keptùvas      (buvo svet. vngt.)

hospitalizúoti tarpt. || (pa)guldýti į ligóninę      (buvo hibr. vngt.)

incèstas tarpt. || kraujómaiša       (buvo svet. vngt.)

ingredieñtas tarpt. || 1. sudedamóji dalìs; 2. dgs. maist. sudėtìs      (buvo svet. vngt.)

kaladė skol. || 1. trìnka; 2. (kortų) málka       (buvo svet. vngt.)

kaladėlė skol. || 1. trinkẽlė; 2. kubẽlis      (buvo hibr. vngt.)

kalãnas tarpt. || zool. jū́rinė ū́dra      (buvo svet. vngt.)

kalkuliãtorius tarpt.  || skaičiuotùvas      (buvo svet. vngt.)

kapišònas tarpt. || gobtùvas      (buvo svet. vngt.)

kapòtas tarpt. || tech. añtvožas, dañgtis; gaũbtas      (buvo svet. ntk.)

karbùnkulas tarpt. | pìktvotė       (buvo svet. vngt.)

kãriesas tarpt. || ėduonìs      (buvo svet. vngt.)

2 klynas skol. || 1. tar̃pkojis, šãkumas; 2. antùkas, prãrėžas      (buvo svet. vngt.)

kontineñtas tarpt. || geogr. žemýnas      (buvo svet. vngt.)

kontineñtinis, -ė tarpt. || geogr. žemýninis, -ė      (buvo svet. vngt.)

kornišònai tarpt. || maist. (marinúoti) agurkė̃liai       (buvo svet. ntk.)

kòrtai tarpt. dgs. || sport. tèniso aikštýnas       (buvo svet. vngt.)

kòrtas tarpt. || sport. tèniso aikštẽlė       (buvo svet. vngt.)

krosbrýdingas tarpt. || ž. ū. (vei̇̃slių) krỹžminimas      (buvo svet. ntk.)

matrãcas skol. || rė́minis čiužinỹs       (buvo svet. ntk.)

meridiãnas tarpt. || dienóvidinis      (buvo svet. vngt.)

nesesèras tarpt. || reikmenìnė, reikmenų̃ dėžùtė, skrynẽlė       (buvo svet. ntk.)

ofèrta tarpt. || ekon. 1. rãštiškas pasiū́lymas; 2. siū́lomoji káina       (buvo svet. ntk.)

pándusas tarpt.  || núovaža, núožulna       (buvo svet. ntk.)

papamobìlis tarpt. || pópiežiaus automobìlis       (buvo svet. ntk.)

paralèlė tarpt. || geogr. lygiãgretė       (buvo svet. vngt.)

parkomatas tarpt. | bìlietų automãtas         (buvo svet. ntk.)

parkometras tarpt. | stovė́jimo skaitìklis       (buvo svet. ntk.)

parkuoti tarpt. || statýti (automobilį)       (buvo hibr. ntk.)

pìknikas tarpt. || ìškyla       (buvo svet. vngt.)

plastmãsė psn. || plãstikas       (buvo svet. vngt.)

plastmasi̇̀nis, -ė psn. || plastikìnis, -ė       (buvo svet. vngt.)

portjė tarpt. || svet. dùrininkas      (buvo svet. vngt.)

próanūkis, -ė skol. | próvaikaitis (pródukraitė)        (buvo skol. ||)

respektabilùs, -i̇̀ tarpt. || orùs, -ì; garbùs, -ì        (buvo svet. vngt.)

rolingbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų mestìnis       (buvo svet. ntk.)

salvìnija tarpt. || bot. plūstìs       (buvo svet. ntk.)

siurprìzas tarpt. || staigmenà; netikėtùmas       (buvo svet. vngt.)

skelètas tarpt. || anat. griáučiai       (buvo svet. vngt.)

skvòšas tarpt. || sport. si̇́eninis       (buvo svet. vngt.)

snùkeris tarpt. || sport. ángliškasis biliárdas       (buvo svet. ntk.)

solstìcija tarpt. || astr. saulė́grįža       (buvo svet. vngt.)

šnìcelis tarpt. | maist. pjausnỹs       (buvo svet. vngt.)

švei̇̃corius tarpt. || dùrininkas, -ė       (buvo svet. vngt.)

tarpkontineñtinis, -ė tarpt. || tarpžemýninis        (buvo svet. vngt.)

tèsteris tarpt. || 1. tech. tikrìklis, tikrintùvas; 2. chem. bandìklis; 3. mėginỹs,mėginukas       (buvo svet. ntk.)

tofù tarpt. || maist. sòjų varškė̃       (buvo svet. ntk.)

turnikètas tarpt. || sukami̇́eji vartẽliai, kryžmìniai vartẽliai        (buvo svet. ntk.)

vãjus skol. || 1. kampãnija; ãkcija; 2. triùkšmas, šurmulỹs, sujudìmas        (buvo svet. ntk.)

vulkãnas tarpt. || geogr. ugnìkalnis       (buvo svet. vngt.)

 

     Skoliniai, kurių vertinimas kiek pašvelnintas (iš svet. ntk. į svet. vngt.):

amaretis svet. vngt. – maist. migdõlinis sausai̇̃nis     (buvo svet. ntk.)

banda svet. vngt. – 1. gaujà; 2. grùpė      (buvo svet. ntk.)

biplanas svet. vngt. – tech. dvìsparnis, dvispar̃nis lėktùvas      (buvo svet. ntk.)

brasas svet. vngt. – sport. plaukìmas krūtinè       (buvo svet. ntk.)

buksyras svet. vngt. – 1. vilktìs; 2. vilkìkas        (buvo svet. ntk.)

buljonas svet. vngt. – maist. sultinỹs        (buvo svet. ntk.)

butonjerė svet. vngt. – ãtlapo kilpẽlė; ãtlapo púokštė        (buvo svet. ntk.)

datatorius svet. vngt.– spec. dãtos spaũdas, datuotùvas        (buvo svet. ntk.)

deltaplanas svet. vngt. – av., sport. skraidỹklė        (buvo svet. ntk.)

diagonalė svet. vngt. – įstrižai̇̃nė       (buvo svet. ntk.)

espadrònas svet. vngt. – sport. kárdas        (buvo svet. ntk.)

getrai svet. vngt. – 1. blauzdìnės; 2. añtbačiai; 3. tam̃prės       (buvo svet. ntk.)

gilzė svet. vngt. – tūtà, tūtẽlė        (buvo svet. ntk.)

irisas svet. vngt. – bot. vil̃kdalgis        (buvo svet. ntk.)

kėgelbanas svet. vngt. – 1. sport. kė́glių tãkas; 2. kė́glinė        (buvo svet. ntk.)

kerlingas svet. vngt. – sport. akménslydis         (buvo svet. ntk.)

kronšteinas svet. vngt. – gémbė        (buvo svet. ntk.)

kūkalis svet. vngt. – bot. ráugė        (buvo svet. ntk.)

lamperija svet. vngt. – stat. ãpvadas; dailýlentė        (buvo svet. ntk.)

minoritetas svet. vngt. – mažumà        (buvo svet. ntk.)

mitelšpilis svet. vngt. – sport. pártijos vidurỹs        (buvo svet. ntk.)

mogulas svet. vngt. – sport. gūbrìnis         (buvo svet. ntk.)

monoplanas svet. vngt. – tech. vi̇́ensparnis, vienspar̃nis lėktuvas        (buvo svet. ntk.)

nipelis svet. vngt. – tech. 1. į̇́mova; 2. ùžmova         (buvo svet. ntk.)

parkingas svet. vngt. – (automobìlių) aikštẽlė         (buvo svet. ntk.)

pomponas svet. vngt. – siuv. bum̃bulas        (buvo svet. ntk.)

prekursorius svet. vngt. – chem. pìrmtakas         (buvo svet. ntk.)

primulė svet. vngt. – bot. raktãžolė        (buvo svet. ntk.)

rifliai svet. vngt. – spec. riẽvės         (buvo svet. ntk.)

rolmopsas svet. vngt. – maist. sil̃kių suktinùkas         (buvo svet. ntk.)

rozariumas svet. vngt. – rožýnas         (buvo svet. ntk.)

rozetė svet. vngt. – el. kištùkinis lìzdas         (buvo svet. ntk.)

salvija svet. vngt. – bot. šalavìjas        (buvo svet. ntk.)

satelìtas svet. vngt. – astr. palydõvas         (buvo svet. ntk.)

satelìtinis, -ė svet. vngt. – astr. palydõvinis, -ė        (buvo svet. ntk.)

sensorius svet. vngt. – tech. jutìklis         (buvo svet. ntk.)

serigrafija svet. vngt. – men. šilkogrãfija         (buvo svet. ntk.)

šarmas svet. vngt. – žavesỹs, patrauklùmas; kerai̇̃         (buvo svet. ntk.)

šarnyras svet. vngt. – tech. lañkstas         (buvo svet. ntk.)

špalerinis, -ė hibr. vngt. – ž. ū. žardẽlinis, -ė        (buvo svet. ntk.)

špaleris svet. vngt. – ž. ū. 1. žardẽlis; 2. gyvãsienė         (buvo svet. ntk.)

štrichas svet. vngt. – 1. lìnija; brūkšnỹs; 2. brúožas         (buvo svet. ntk.)

štrichuoti svet. vngt. – brūkšniúoti         (buvo svet. ntk.)

triplanas svet. vngt. – tech. trìsparnis, trispar̃nis lėktùvas         (buvo svet. ntk.)

zinija svet. vngt. – bot. gvaizdū̃nė         (buvo svet. ntk.)

 

Vertinimas pagriežtintas vos keleto žodžių:

bicepsai svet. ntk. = raũmenys      (buvo svet. vngt.)

bukmeikeris, -ė svet. ntk. = lažýbų tárpininkas, -ė; totalizãtoriaus tárpininkas       (buvo svet. vngt.)

kliringas svet. vngt. – ekon. tarpùskaita       (buvo tarpt. ||)

kontrãktas svet. vngt. – sutartìs       (buvo tarpt. ||)

šampinionas svet. ntk. = bot., maist. pievãgrybis       (buvo svet. vngt.)

Čia neteikiamas sąrašas žodžių, kurių vertinimas keistas iš dviejų statmenų brūkšnių į vieną ar atvirkščiai, tekstų kūrėjų ir redaktorių skoliniai, žymimi vienu ar dviem brūkšniais, vertintini atsižvelgiant į konkretų tekstą, į konkrečią kalbinę situaciją.

[Citatos pabaiga]

 

Pergalė kalbos revoliucijoje: žodis “anūkas” jau vartotinas

Nuotraukoje: maži pasikeitimai ir gera pradžia dažnai atveda prie geidžiamo rezultato, tik negalima liautis svajojus (nuotrauka: Andrius Užkalnis for Protokolai / lokacija: Bernardinų gatvė, Vilnius / modelis nuotraukoje: fotomodelių agentūros; bet koks panašumas į tikrus asmenis, gyvenančius ar gyvenusius, yra atsitiktinis)

Tie, kas truputį domisi kalbos žaginimo, dusinimo ir kitokio gangbango naujovėmis ir naujienomis iš revoliucijos fronto, nepraleido VLKK pranešimo, kuris turėtų būti pirmuosiuose laikraščių puslapiuose.

Visas pranešimo tekstas yra perspausdinamas žemiau, bet iš esmės tai prilygintina masiniam reabilitavimui, po kurio suvežti gyvuliniais vagonais į Sibirą sau gali laisvai vykti namo, ir net apsigyventi ten, kur anksčiau gyveno. Ir niekas jų nepersekios ir nesiundys pasiutusiais šunimis, ir nelieps vaikščioti po miestą, tik prisisiuvus geltonas lietuviškas kabutes „“ ant drabužių, kaip paklusnumo simbolį.

Nepadarykite klaidos: “šalutinis bendrinės kalbos normos variantas” reiškia daugiau, nei jūs galite ir drįstate įsivaizduoti. Iki šiol, pavyzdžiui, vienas tokių šalutinių variantų buvo cepelinas (pirmoji norma buvo didžkukulis), ir tai reiškia, kad už jo rašymą nebeatvažiuos į namus juodi automobiliai be langų tamsią naktį, ir nepasibels į duris baudėjai.

Daug kam bus įdomu prisiminti, kad žodis anūkas buvo nevartotinas. Aš pakartosiu. Žodis anūkas buvo nevartotinas. Dabar mano seneliai ramiau ilsisi Pažėrų kapinėse, nes jie mane taip visą laiką vadino, ir dabar jiems bus lengvesnė ta žemė ant kalnelio, visai prie pat šventoriaus.

Tai, žinoma, nereiškia, kad nebebus korektorių, kurios pagal papratimą braukys ir taisys žodį bãlius, tačiau dabar tie iš jūsų, kas nori pakalbėti apie šiuos dalykus, galės taip ir padaryti, ir turės rankose amuniciją.

Matydamas sąraše žodžius šarnyras, kronšteinas ir štrichas (jie nenukenksminti, tik sušvelninti (iš svet. ntk. į svet. vngt., taigi iš neteiktino į vengtiną, tai čia irgi panašiai kaip leisti legaliai pardavinėti žolę su užrašu “kenkia sveikatai ir sukelia alkio pojūtį“, kaip cigaretes), aš negaliu neprisipažinti, kad viliuosi, jog kitoje amnestijoje jau bus man taip mieli šlagbaumas, reisfederis, raiferšliusas, atboinikas, setingsai ir kotletas.

Geriausi dalykai įvyksta tada, kai jų tikitės mažiausiai. Štai kodėl niekada nereikia nuleisti rankų ir pasiduoti, nes kai švieslentėje įsižiebs jūsų numeris, žvaliai atsistokite, pasitaisykite švarką ir išsitieskite: tas himnas groja jums.

—

Originalaus nuosprendžio tekstas iš oficialių dokumentų:

Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (pirmas leidimas 2005 m.) atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius, vartoseną (kai kurie siūlymai neprigijo, kai kurie skoliniai įgijo tam tikrų stilistinių reikšmės niuansų, reikalingų tam tikro stiliaus tekstuose ir pan.), pakeistas kai kurių skolinių vertinimas.

Skoliniai, kurių vertinimas pakeistas iš griežtesnio į du statmenus brūkšnius (vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai):

altimètras tarpt. || tech. aukščiãmatis      (buvo svet. vngt.)

anšlãgas tarpt. || muz., teatr. añtplūdis      (buvo svet. vngt.)

anū̃kas, -ė skol. | vaikáitis, -ė (dukráitė, sūnáitis)      (buvo skol. ||)

archipelãgas tarpt. || geogr. salýnas      (buvo svet. vngt.)

aršùs, -ì skol. || 1. pìktas, -à; 2. kerštìngas, -a; 3. smarkùs, -ì; nartùs, -ì      (buvo svet. vngt.)

audiokanãlas tarpt. || tech. gar̃so dãžnių kanãlas      (buvo svet. vngt.)

autodidãktas, -ė tarpt. || savamõkslis, -ė      (buvo svet. vngt.)

1 bagètas tarpt. || spec. rė́mjuostė      (buvo svet. vngt.)

bãlius skol. || puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis     (buvo svet. vngt.)

bìntas tarpt. | vỹturas      (buvo svet. vngt.)

bintúoti tarpt. | vỹturiuoti; (ap)rìšti      (buvo svet. vngt.)

bistrò tarpt. || užkandìnė, ùžeiga      (buvo svet. ntk.)

bòileris tarpt. || (vandens) šildytùvas      (buvo svet. vngt.)

1 bordiū̃ras tarpt. || šalìgatvio bortẽlis      (buvo svet. ntk.)

bòrdinis, -ė tarpt. || tam̃siai raudónas, -a, vỹšninis, -ė      (buvo hibr. vngt.)

chãki tarpt. || rusvai̇̃ žalsvà (spalva)      (buvo svet. vngt.)

disciplinà tarpt. || 1. ped. dalỹkas; 2. drausmė̃       (antroji (drausmės) reikšmė buvo svet. vngt.)

domkrãtas tarpt. || kėlìklis      (buvo svet. vngt.)

eklèras tarpt. | maist. plikýtas pyragáitis      (buvo svet. vngt.)

ekvãtorius tarpt. || geogr. pusiáujas      (buvo svet. vngt.)

ekvinòkcija tarpt. || astr. lygiãdienis      (buvo svet. vngt.)

fãkelas tarpt. || dẽglas      (buvo svet. vngt.)

farširúoti tarpt. || maist. įdarýti      (buvo svet. vngt.)

farvãteris tarpt. || jūr. laivãkelis      (buvo svet. vngt.)

fitomeliorãcija tarpt. || ž. ū. žéldinamoji meliorãcija      (buvo svet. ntk.)

forsúoti tarpt. || spar̃tinti; dìdinti      (buvo svet. vngt.)

fundameñtas tarpt. || pãgrindas, pãmatas, atramà      (buvo svet. vngt.)

furùnkulas tarpt. | šùnvotė      (buvo svet. vngt.)

futliãras tarpt. || 1. dė̃klas; makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė      (buvo svet. ntk.)

galà (koncertas) tarpt. || iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)      (buvo svet. ntk.)

garderòbas tarpt. || 1. (visà) aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė      (buvo svet. ntk.)

golbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų riedulỹs      (buvo svet. ntk.)

grìlis tarpt. || keptùvas      (buvo svet. vngt.)

hospitalizúoti tarpt. || (pa)guldýti į ligóninę      (buvo hibr. vngt.)

incèstas tarpt. || kraujómaiša       (buvo svet. vngt.)

ingredieñtas tarpt. || 1. sudedamóji dalìs; 2. dgs. maist. sudėtìs      (buvo svet. vngt.)

kaladė skol. || 1. trìnka; 2. (kortų) málka       (buvo svet. vngt.)

kaladėlė skol. || 1. trinkẽlė; 2. kubẽlis      (buvo hibr. vngt.)

kalãnas tarpt. || zool. jū́rinė ū́dra      (buvo svet. vngt.)

kalkuliãtorius tarpt.  || skaičiuotùvas      (buvo svet. vngt.)

kapišònas tarpt. || gobtùvas      (buvo svet. vngt.)

kapòtas tarpt. || tech. añtvožas, dañgtis; gaũbtas      (buvo svet. ntk.)

karbùnkulas tarpt. | pìktvotė       (buvo svet. vngt.)

kãriesas tarpt. || ėduonìs      (buvo svet. vngt.)

2 klynas skol. || 1. tar̃pkojis, šãkumas; 2. antùkas, prãrėžas      (buvo svet. vngt.)

kontineñtas tarpt. || geogr. žemýnas      (buvo svet. vngt.)

kontineñtinis, -ė tarpt. || geogr. žemýninis, -ė      (buvo svet. vngt.)

kornišònai tarpt. || maist. (marinúoti) agurkė̃liai       (buvo svet. ntk.)

kòrtai tarpt. dgs. || sport. tèniso aikštýnas       (buvo svet. vngt.)

kòrtas tarpt. || sport. tèniso aikštẽlė       (buvo svet. vngt.)

krosbrýdingas tarpt. || ž. ū. (vei̇̃slių) krỹžminimas      (buvo svet. ntk.)

matrãcas skol. || rė́minis čiužinỹs       (buvo svet. ntk.)

meridiãnas tarpt. || dienóvidinis      (buvo svet. vngt.)

nesesèras tarpt. || reikmenìnė, reikmenų̃ dėžùtė, skrynẽlė       (buvo svet. ntk.)

ofèrta tarpt. || ekon. 1. rãštiškas pasiū́lymas; 2. siū́lomoji káina       (buvo svet. ntk.)

pándusas tarpt.  || núovaža, núožulna       (buvo svet. ntk.)

papamobìlis tarpt. || pópiežiaus automobìlis       (buvo svet. ntk.)

paralèlė tarpt. || geogr. lygiãgretė       (buvo svet. vngt.)

parkomatas tarpt. | bìlietų automãtas         (buvo svet. ntk.)

parkometras tarpt. | stovė́jimo skaitìklis       (buvo svet. ntk.)

parkuoti tarpt. || statýti (automobilį)       (buvo hibr. ntk.)

pìknikas tarpt. || ìškyla       (buvo svet. vngt.)

plastmãsė psn. || plãstikas       (buvo svet. vngt.)

plastmasi̇̀nis, -ė psn. || plastikìnis, -ė       (buvo svet. vngt.)

portjė tarpt. || svet. dùrininkas      (buvo svet. vngt.)

próanūkis, -ė skol. | próvaikaitis (pródukraitė)        (buvo skol. ||)

respektabilùs, -i̇̀ tarpt. || orùs, -ì; garbùs, -ì        (buvo svet. vngt.)

rolingbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų mestìnis       (buvo svet. ntk.)

salvìnija tarpt. || bot. plūstìs       (buvo svet. ntk.)

siurprìzas tarpt. || staigmenà; netikėtùmas       (buvo svet. vngt.)

skelètas tarpt. || anat. griáučiai       (buvo svet. vngt.)

skvòšas tarpt. || sport. si̇́eninis       (buvo svet. vngt.)

snùkeris tarpt. || sport. ángliškasis biliárdas       (buvo svet. ntk.)

solstìcija tarpt. || astr. saulė́grįža       (buvo svet. vngt.)

šnìcelis tarpt. | maist. pjausnỹs       (buvo svet. vngt.)

švei̇̃corius tarpt. || dùrininkas, -ė       (buvo svet. vngt.)

tarpkontineñtinis, -ė tarpt. || tarpžemýninis        (buvo svet. vngt.)

tèsteris tarpt. || 1. tech. tikrìklis, tikrintùvas; 2. chem. bandìklis; 3. mėginỹs,mėginukas       (buvo svet. ntk.)

tofù tarpt. || maist. sòjų varškė̃       (buvo svet. ntk.)

turnikètas tarpt. || sukami̇́eji vartẽliai, kryžmìniai vartẽliai        (buvo svet. ntk.)

vãjus skol. || 1. kampãnija; ãkcija; 2. triùkšmas, šurmulỹs, sujudìmas        (buvo svet. ntk.)

vulkãnas tarpt. || geogr. ugnìkalnis       (buvo svet. vngt.)

 

     Skoliniai, kurių vertinimas kiek pašvelnintas (iš svet. ntk. į svet. vngt.):

amaretis svet. vngt. – maist. migdõlinis sausai̇̃nis     (buvo svet. ntk.)

banda svet. vngt. – 1. gaujà; 2. grùpė      (buvo svet. ntk.)

biplanas svet. vngt. – tech. dvìsparnis, dvispar̃nis lėktùvas      (buvo svet. ntk.)

brasas svet. vngt. – sport. plaukìmas krūtinè       (buvo svet. ntk.)

buksyras svet. vngt. – 1. vilktìs; 2. vilkìkas        (buvo svet. ntk.)

buljonas svet. vngt. – maist. sultinỹs        (buvo svet. ntk.)

butonjerė svet. vngt. – ãtlapo kilpẽlė; ãtlapo púokštė        (buvo svet. ntk.)

datatorius svet. vngt.– spec. dãtos spaũdas, datuotùvas        (buvo svet. ntk.)

deltaplanas svet. vngt. – av., sport. skraidỹklė        (buvo svet. ntk.)

diagonalė svet. vngt. – įstrižai̇̃nė       (buvo svet. ntk.)

espadrònas svet. vngt. – sport. kárdas        (buvo svet. ntk.)

getrai svet. vngt. – 1. blauzdìnės; 2. añtbačiai; 3. tam̃prės       (buvo svet. ntk.)

gilzė svet. vngt. – tūtà, tūtẽlė        (buvo svet. ntk.)

irisas svet. vngt. – bot. vil̃kdalgis        (buvo svet. ntk.)

kėgelbanas svet. vngt. – 1. sport. kė́glių tãkas; 2. kė́glinė        (buvo svet. ntk.)

kerlingas svet. vngt. – sport. akménslydis         (buvo svet. ntk.)

kronšteinas svet. vngt. – gémbė        (buvo svet. ntk.)

kūkalis svet. vngt. – bot. ráugė        (buvo svet. ntk.)

lamperija svet. vngt. – stat. ãpvadas; dailýlentė        (buvo svet. ntk.)

minoritetas svet. vngt. – mažumà        (buvo svet. ntk.)

mitelšpilis svet. vngt. – sport. pártijos vidurỹs        (buvo svet. ntk.)

mogulas svet. vngt. – sport. gūbrìnis         (buvo svet. ntk.)

monoplanas svet. vngt. – tech. vi̇́ensparnis, vienspar̃nis lėktuvas        (buvo svet. ntk.)

nipelis svet. vngt. – tech. 1. į̇́mova; 2. ùžmova         (buvo svet. ntk.)

parkingas svet. vngt. – (automobìlių) aikštẽlė         (buvo svet. ntk.)

pomponas svet. vngt. – siuv. bum̃bulas        (buvo svet. ntk.)

prekursorius svet. vngt. – chem. pìrmtakas         (buvo svet. ntk.)

primulė svet. vngt. – bot. raktãžolė        (buvo svet. ntk.)

rifliai svet. vngt. – spec. riẽvės         (buvo svet. ntk.)

rolmopsas svet. vngt. – maist. sil̃kių suktinùkas         (buvo svet. ntk.)

rozariumas svet. vngt. – rožýnas         (buvo svet. ntk.)

rozetė svet. vngt. – el. kištùkinis lìzdas         (buvo svet. ntk.)

salvija svet. vngt. – bot. šalavìjas        (buvo svet. ntk.)

satelìtas svet. vngt. – astr. palydõvas         (buvo svet. ntk.)

satelìtinis, -ė svet. vngt. – astr. palydõvinis, -ė        (buvo svet. ntk.)

sensorius svet. vngt. – tech. jutìklis         (buvo svet. ntk.)

serigrafija svet. vngt. – men. šilkogrãfija         (buvo svet. ntk.)

šarmas svet. vngt. – žavesỹs, patrauklùmas; kerai̇̃         (buvo svet. ntk.)

šarnyras svet. vngt. – tech. lañkstas         (buvo svet. ntk.)

špalerinis, -ė hibr. vngt. – ž. ū. žardẽlinis, -ė        (buvo svet. ntk.)

špaleris svet. vngt. – ž. ū. 1. žardẽlis; 2. gyvãsienė         (buvo svet. ntk.)

štrichas svet. vngt. – 1. lìnija; brūkšnỹs; 2. brúožas         (buvo svet. ntk.)

štrichuoti svet. vngt. – brūkšniúoti         (buvo svet. ntk.)

triplanas svet. vngt. – tech. trìsparnis, trispar̃nis lėktùvas         (buvo svet. ntk.)

zinija svet. vngt. – bot. gvaizdū̃nė         (buvo svet. ntk.)

 

Vertinimas pagriežtintas vos keleto žodžių:

bicepsai svet. ntk. = raũmenys      (buvo svet. vngt.)

bukmeikeris, -ė svet. ntk. = lažýbų tárpininkas, -ė; totalizãtoriaus tárpininkas       (buvo svet. vngt.)

kliringas svet. vngt. – ekon. tarpùskaita       (buvo tarpt. ||)

kontrãktas svet. vngt. – sutartìs       (buvo tarpt. ||)

šampinionas svet. ntk. = bot., maist. pievãgrybis       (buvo svet. vngt.)

Čia neteikiamas sąrašas žodžių, kurių vertinimas keistas iš dviejų statmenų brūkšnių į vieną ar atvirkščiai, tekstų kūrėjų ir redaktorių skoliniai, žymimi vienu ar dviem brūkšniais, vertintini atsižvelgiant į konkretų tekstą, į konkrečią kalbinę situaciją.

[Citatos pabaiga]

 

Blogiausias metų laikas

Lietuvos Rytas, 18 11 2013

Ar pastebėjote, kaip dažnai aš pradedu savo skiltį žodžiais „ar pastebėjote“? Ir dabar tas pats. Taip darau todėl, kad esu gyvenimo stebėtojas, o jūs kartais nepastebite visokių dėsningumų, kurie man matyti plika akimi. Lygiai taip pat tarakonas plika akimi mato radiaciją.

Taigi, ar pastebėjote, kas darosi aplink? Tokio neigiamybės, blogų emocijų ir kitokio sielos vargo uragano aš neprisimenu. Neprisimenate ir jūs.

Žiniasklaida tiesiog pasiuto. Aš ir pats esu jos dalis, todėl man nebaisu kaltinti. Ko vertas vien skyrybų šlovinimas net nebe atviru tekstu, bet ištisu nauju televizijos ir spaudos žanru, kuris savo makabriška esybe be vargo sudirba net kokį nors „Bėdų turgų“. Tame turguje nors sprendimai gale kažkokie būna, o gličiose skyrybų kronikose juk viskas baigiasi išnarstyta širdgėla ir nešvarių skalbinių kėtojimu – visi išsiskirsto liūdnesni, nei prieš laidos pradžią. Aš jau bijau net penktadieniais „Duokim garo“ įsijungti, nes bijau, kad ten šį kartą bus geriausios laidotuvių melodijos, nes linksmo jau nebeįmanoma tikėtis.

Atsiverčiu internetą: Dalia Ibelhauptaitė TV laidoje pravirks ir pasakos (na, kol perskaitysite šį straipsnį, jau bus papasakojusi, bet tai nieko, pamatysite pakartojimą): „žudžiausi gal keturis kartus“ (pagal interneto evangelinę tradiciją, reikėtų pridėti „ir paskui verkeu koke valandą“, bet tiek jau to). Kai kalbame apie tai, kad menas ir menininkai įkvepia aplinkinius, tai galvojame būtent apie tokius pavyzdžius.

Lenkai žada statyti prekybos centrus, į kuriuos suvažiuos absoliučiai visi baltarusiai, nes jiems nebereikės vizų, ir mes liksime čiulpti piršto. Menininkas Maskvoje prisikalė sėklides prie grindinio (tiesa, dabar jį žada bausti, ir čia nežinai, ką pasakyti: viena vertus, gaila grindinio ir nereikėtų jo gadinti vinimis, antra vertus – vis geriau, negu kreidutėmis rašyti „TIE-SOS“, vis įvairovė).

Paskaitykite antraštes. Palūžo, žuvo, sužeistas, pražudė, atsidūrė už grotų, mirtinai sutrypė, išviliojo iš socialiai remtinos pensininkės pusę metų santaupas – šimtą tūkstančių litų. Taboras, narkomanai, heroinas, žlugęs verslas, skaudi nelaimė, meilės naktį dovanojusi mergina ilgam sudaužė vaikino širdį.

Jūs sakysite – visada taip buvo, ką, tik dabar pastebėjai? Ne visada. Tokio pasimėgaujančio įklimpimo į neviltį ir blogas naujienas nėra buvę. Kartais atrodo, kad net skaičius „2014“ jau tinkamas tik kokiam nors filmui, nes metai tokiu numeriu jau net nebeateis; liks tik amžinu tryliktuoju numeriu pažymėtieji.

Sako, lapkritis yra blogiausias metų mėnuo. Kitas ginčytųsi (mano paties gimimo diena lapkričio 26 dieną, ir patikėkite, aš tikrai darau labai blogas šventes, arba išvis nedarau jokių), bet aš nesivelsiu į diskusijas: galbūt taip ir yra. Galbūt čia lapkritis ir jo šalti lietūs.

Arba galbūt čia kalta mėnulio fazė: ji prasideda tik dabar, kai skaitote šias eilutes, o nusipelnę lunatikai jau pasiruošę darbui ir gynybai. Į Kauną atvyksta Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, bet miesto valdžios atstovai apie tai sužino iš žiniasklaidos. Kitur referendumą inicijuojantys klounai skundžia prokuratūrai žurnalistus, nes šie viešai juokiasi iš jų palapinių ir lapelių.

Net bedarbiai buvę žiniasklaidos darbuotojai, nesėkmingai visą vasarą gydyti gamtos prieglobstyje, vėl galanda kirvius, atšipusius nesėkmingose kovose, ir ruošiasi į paskutinį mirtiną mūšį su humoru ir pašaipomis žiniasklaidoje, kad pagaliau teismai uždraustų viską, kas turi ir gali būti uždrausta. Žinia, gali būti ir blogiau: štai Sirijoje kovotojai per klaidą nukirto galvą saviškiui ir, tik įkėlę klipą į internetą, suprato pasielgę nekorektiškai, ir galimai nusižengę profesinės etikos reikalavimams. Nukentėjusio atsiprašyta, suklydę kovotojai įspėti.

Susibėgantys į vieną vietą nelaimių, liūdesio ir beprotybių upeliai turbūt yra sutapimas. Viskas yra ne taip jau blogai. Geras naujienas tiesiog ignoruojame: kai atsigauna darbo rinka, niekas apie tai nekalba. Kalbėdavo tik apie bedarbius. Kai sumažėjo šildymo sąskaitos, nelabai kas atkreipė dėmesio (geras ženklas, kad tas sąskaitas būtų gerai vėl padidinti, nes jei niekas nesidžiaugia, reiškia, nelabai tai ir svarbu). Kai degalai pigesni, nei prieš pusmetį, ar kas nors pasidžiaugia ir nusišypso?

Nieko panašaus. Blogų naujienų tiek, kad jau beveik patys įtikėjome, kad kitaip negali būti, ir kad, nenorint atrodyti kvailiu arba nesiorientuojančiu aplinkoje, reikia ir toliau gilintis tik į tai, kas yra blogo ir beviltiško. Kaip visada, aš būčiau linkęs kaltinti pačius žmones, kad neparodė deramos atsakomybės ir šį rudenį pasidavė nepamatuotam, nematytam ir neatsakingam pesimizmui.

Tačiau turiu jums gerą naujieną. Žinote, ką paskaičiavau? Iki vasaros, arba bent jau šilto metų laiko, saulės ir šortų liko vos apie 3000 valandų. Dabar jums bus lengviau ištverti, kol pasibaigs dabartinis nelemtas etapas.

 

Laimingi neišmanėliai su žodynais

Pinigų Karta, 2013 11 11

Papasakosiu istoriją, kurios daugelis jūsų nesuprasite. Jei suprasite – reiškia, jums labai pasisekė, ir jūs esate mano tipo žmonės.

Prieš mane ant stalo (kur gi dar) stiklainis su raugintais agurkėliais. Ant geltono dangtelio krašto – užrašas KEDAINIAI CANNERY (taip, tikrai „Kedainiai“, ne „Kėdainiai“, bet ne apie tai šneka, nors ta raidė miesto pavadinime tikrai yra daug mačiusi*).

Esmė čia yra „cannery“, suprask, konservų fabrikas.

Nepaisant to, kad daugelis mūsų yra išklausę motyvacinių seminarų ir mano, kad nieko neįmanomo nėra, neįmanomi dalykai būna. Neįmanoma padalyti iš nulio, neįmanoma pardavėjai duoti dvidešimt litų už 7,60 Lt pirkinį ir neišgirsti klausimo apie turėjimą smulkiau, neįmanoma neišgėrus suprasti, kaip veikia vilniečio kortelė. Taip pat nėra įmanoma vidutiniam lietuviui išaiškinti, kodėl gali būti negerai yra kažką rašyti angliškai, jei tas žodis yra žodyne.

Žodis cannery tikrai yra žodyne, ir jis tikrai reiškia, na, konservavimo įstaigą. Tarp anglakalbių yra gal 10% žmonių, kurie su tuo žodžiu buvo susidūrę per pastaruosius dvidešimt metų. Taip pat pasaulyje esama kelių šimtų asmenų, kurie tą žodį yra gyvenime pavartoję.

Kaip natūraliai jis skamba? Populiarus palyginimas: vėl nusikelkime į Lietuvos nepriklausomybės aušrą, ir prisiminkime tokią TV stotį, Tele-3, kurios įkūrėja, prof. Liucija Baškauskaitė, buvo taip pat jos pranešėja („matysime dvi filmas, vieną – amerikonų, kitą – francūzų“) ir laidų vedėja. Per 1993 m. krizę Maskvoje, Tele-3 retransliavo CNN programą, kurią pagal savo sugebėjimus vertė ta pati profesorė. Tai štai, ji kalbėjo eteryje apie tai, kaip „matome marynus prie Maskvos mero raštinės“. Televizijoje tai vadinasi „užkadrinis balsas“, bet ten tikriausiai balsą būtų geriausia pavadinti „užribiniu“.

Tai štai, tas „cannery“ skamba lygiai taip pat puikiai, kaip ir „Maskvos mero raštinė“. Paaiškinkit man, kokia čia problema? Žodis yra žodyne, ar ne? Viskas tvarkoje?

Štai jums dar vienas pavyzdys. Ką reiškia „The reception of confectionery orders“? O kaipgi, konditerijos užsakymų priėmimas (kai galima užsisakyti tortą su rožytėmis pagal savo asmeninį skonį). Toks užrašas tikrai buvo vienoje kavinėje Totorių gatvėje Vilniuje. Tikrai, kiekvienas žodis juk iš žodyno. Neturėtų būti problema.

Kaip ir užrašas ant etiketės: Kind of brandy ‚Malūnininkų‘ (nesu tikras, bet man regis, tų „kind of brandy“ etikečių vis dar galima sutikti). Suprantate, juk pasižiūrėjo žodyne, kaip bus angliškai „trauktinė“, ir rado: „kind of brandy“. Tai ir užrašė.

Nostalgiškai prisimenu jaunystę, kai viešojo maitinimo įstaigos meniu sostinėje buvo Salad „Little cock“. Salotos „Gaidelis“, suprantate.

Blogų angliškų vertimų, surašytų kaip su nugara, gaudymas ant lietuviškų produktų yra malonus ir naudingas sportas visiems mums. Juo labiau, kad gamintojai, ginkluoti tais pačiais žodynais, ligi šiol yra užsispyrę labiau, nei Senamiesčio elgetos, ir įnirtingai nenori išmokti, kad šiaip jau šokoladinių saldainių anglakalbiame pasaulyje niekas nevadina „sweets“, nors žodyne taip ir nurodyta. Sweets „Paukščių pienas“, sakydavo, o gal ir tebesako, pakuotė, perkeldama į anglų kalbą ne tik egzotinius terminus, bet ir tarybinio raugo lietuvių mėgstamą kabučių dėliojimą ten, kur jų nereikia.

Hotel „Lietuva“. Vilnius Theatre „Lėlė“**. Ir taip toliau. Didelių subtilybių mėgėjams patartina prisiminti istoriją, kurios patvirtinimo niekas nežino: legenda sako, kad vienas Lietuvos gamintojas šūkį „geriausias, ką turime“, visiškai taisyklingai išvertė „The best we have“***, tačiau laiku buvo sumota, kad taip gal geriau nereikia, ir buvo perrašyta „Our very finest“.

Pats noras minėti „konservų fabriką“ ant stiklainio dangčio yra tarybinio mąstymo metastazė, kuri nepasiduoda gydymui. To žodžio nereikia minėti visiškai. Panašiai Nidoje kažkada ant medinių namukų, kurių viename kambaryje pardavinėjo cigaretes, turkišką šokoladą ir prezervatyvus, rašydavo „Kaufhaus“, kad vokiečiai suprastų namelio paskirtį. Tai buvo teisingas žodis, tik normaliame pasaulyje ant parduotuvių seniai niekas neberašo „Parduotuvė“.

Kai kurie dalykai nueina į praeitį kartu su santvarka ir socialine struktūra, ir amžiną jiems atilsį. Prekybos įstaigose nebeliko „sanitarinių valandų“ (turbūt šiandien verstų „sanitary hour“ – čia kai grindis braukydavo nešvariu skuduru, mirkytu chlorkalkių skiedinyje), ir nebeliko „gamybinių susivienijimų“ (Open Joint-Stock Company „Priargunskoye“ Industrial Mining and Chemical Amalgamation), todėl lygiai taip pat reikėtų pagalvoti apie tai, kaip pakuoti prekes, kad jos neatrodytų lyg importas iš praeities, kur žmonės nešiojo kailines ausines kepures ir plodavo, nusileidus lėktuvui. Nebent, žinoma, ta praeitis labai miela.

—

* Kai Lietuva pirmą kartą po okupacijos dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville, Prancūzijoje, kaip laisva šalis, viena rėmėjų buvo rudo saldaus gėrimo gamintoja iš Atlantos. Reklaminiame klipe lietuvį slidininką vaizdavo išvaizdus aktorius, keliaujantis iš namų į Olimpiadą traukiniu iš savo apsnigto kaimelio ir jau vagone besigaivinantis ruduoju gėrimu. Siužetas buvo filmuotas ar tai Austrijoje, ar tai Šveicarijoje, ir apsnigta geležinkelio stotis tarp šimtamečių Alpių pušų buvo klipo kūrėjų papuošta dailiu užrašu KËDAINIAI.

** Tas, kam atėjo į galvą normalų terminą „Lėlių teatras“ pervadinti „Vilniaus teatras „Lėlė““, turėtų jausti gėdą iki šiol.

*** Tiems iš jūsų, kas nesuprato, kuo blogas šis vertimas, teks paaiškinti, kad nors žodžiai ir yra visiškai teisingi, bet „the best we have“ reiškia „tai viskas, ką galime pasiūlyti, deja, nieko geresnio nėra“.

Idiotai padangėje. Ne tik pas mumis

Tokią vėliavą iškabino Mančesteryje. Nuotrauka: Twitter naudotojo Johnny Frodsham / @johnnyf14

Gerai pasižiūrėkit į vėliavą, kuri sekmadienį plevesavo virš Mančesterio. Tą dieną visur kėlė vėliavas, gerbdami veteranus. Pasiliko dar ir pirmadienį, nes koks kieno reikalas.

Jei nematot problemos, tai tada toliau neskaitykite.

Vietos savivaldybė užsakė ją iš tiekėjų (esu tikras, laimėjusių viešuosius pirkimus), gavo siuntinį, ir atidavė rangovams, kurie atlieka vėliavų kėlimo darbus, rašo Manchester Evening News. Rangovai, žinoma, irgi kažkada laimėję viešuosius pirkimus, iškėlė, nes viskas jiems atrodė gerai.

Pasirodo, gamintojas ne vietoje perkirpo audeklą, aiškina valdžia – gerai, kad karpytojas nedirba chirurgu, atsakingu už amputacijas (nors, aišku, kažkaip St George’s Cross kaip tai vis dėlto atsirado viduryje, sudėtingi ten jų karpiniai).

Miesto valdžia, žinoma, atsiprašė “už klaidą” (ką jiems daugiau daryti – vargu ar galėjo laukti, kol už juos atsiprašys Graužinienė).

Galima tik įsivaizduoti, kokios tobulos sekos tingių, žioplų, X Factor žiūrinčių, šaldytus čipsus iš orkaitės su majonezu ėdančių low-rent šūdfirmėse dirbančių pagal savivaldybės kontraktus žmogaus parodijų prireikė, kad šis dalykas apskritai įvyktų.

Aš štai kodėl perpasakojau šią trumpą istoriją: jei, pavyzdžiui, Lietuvos trispalvę kur nors iškeltų aukštyn kojomis, esu tikras, koks milijonas interneto komentatorių parašytų, kad “užsienyje toks dalykas būtų neįsivaizduojamas” ir kad turbūt kur nors “save gerbiančioje” šalyje turbūt visi būtų praradę darbus, pensijas, laisvę, o ko gero ir gyvybę.

A vot it ne.

Didelis agrarinis kaimas

Lietuvos Rytas, 11 11 2013

Kad ir kaip prašytumėt, ar neprašydami lauktumėte, aš vis tiek daug ir išsamiai nerašysiu apie tai, kaip žurnalistus sulaikė teisėsauga, nes ieškojo, kas, kaip ir kam nutekino informaciją.

Visų pirma, todėl, kad jau parašė visi kiti (nes mes, žurnalistai, dažniausiai solidarūs), ir jei aš tą patį pakartočiau, atrodyčiau kaip papūga be jokių savo minčių. Žinoma, daugelis jūsų būtent taip apie mane ir galvojate.

Antra, čia kaip ir viskas aišku: ne, Lietuva dėl to nepavirto Rusija, ne, tai nereiškia, kad pas mus žodžio laisvė ir žurnalistų teisių apsauga tokia pat, kaip Zimbabvėje. Teisėsauga, regis, stengėsi dirbti, na, ir vietoje rezonansinės bylos prisidirbo rezonansinį tyrimą (ta prasme, kad visi dabar apie tai kalba – aš esu tikras, STT turbūt gailisi savo veiksmų). Visa atmosfera nesveika: pakanka pažiūrėti, kas darosi parlamente dėl generalinio prokuroro.

Antra vertus, kitaip turbūt ir būti negali, kai dvi iš valdančios koalicijos partnerių su teisėsauga, apkaltomis, imunitetų praradimais ir tarptautinėmis paieškomis pažįstamos ne iš nuogirdų. Kritinė masė formuoja nuotaikas: paleisk kur nors mokyklos valgykloje groti kalinių romantikos dainas (vadinamąjį „šansoną“), ir, žiūrėk, jau po kelių mėnesių auklėtiniai pradės puoštis tatuiruotėmis su spygliuota viela, grotomis ir nuogomis undinėmis. Taip ir čia.

Kalbant apie tą informacijos nutekinimą, čia yra dar viena bėda kurios kažkaip niekas nepastebėjo. Visa panika ir staigūs judesiai dėl tos informacijos yra būtent todėl, kad bet kokios (ne tik valstybinės svarbos) informacijos konfidencialumas yra Lietuvoje, deja, nepaliestas progreso.

Mums žymiai geriau sekasi statyti kelius, namus ir tiltus, auginti kviečius, virti alų ir užsiimti panašia veikla, skirta daugiau rankoms. Taip yra todėl, kad mes esame kaimiečiai net ne širdies gilumoje, o bet kurioje širdies vietoje, o taip pat plaučiuose, kepenyse ir kalbos padarguose.

Kaimietis yra bendruomenės padaras, kuris visus aplinkui mato, viską apie aplinkinius žino, turi nuomonę. Jis netgi iš esmės nelabai priešinasi, kad apie jį visi viską žinotų. Kolektyvinis gyvenimas viešumoje yra ne toks įprotis, kurio galima lengvai atsikratyti. Dar sunkiau, kai atsikratyti niekas nė nebando.

Papasakosiu tokį atvejį, kai prieš kokius pusantro dešimtmečio viena biudžetinė įstaiga man mokėjo honorarus už tam tikrus darbus. Vilniuje atsidariau sąskaitą viename iš bankų, kuris dar tuomet šalyje buvo labai naujas, ir turėjo vos du ar tris skyrius. Įstaigos buhalterei mano nurodyti banko duomenys pasirodė neįprasti (ji buvo pratusi daugiausiai siuntinėti pinigus į tais laikais buvusį Taupomąjį Banką, ir visai nesiruošė plėsti pažinimo ribų), todėl ji nusprendė padaryti, kaip išmanė. Pasiskambinusi savo draugei, dirbusiai Taupomajame Banke, ji padiktavo mano asmens kodą, ir jos draugė rado ten kažkokią užmigusią mano seną sąskaitą, likusią nuo investicinių čekių gryninimo laikų. Ten honorarus ir pervedė.

Šiais laikais taip gal ir nebūtų, nors negali būti tikras. Viskas apie visus yra žinoma ir prieinama: jei, pavyzdžiui, savo vaiko mokyklai pateiki duomenis apie tai, kur gyveni, kur dirbi ir ką dirbi, tai gali manyti, kad parašei didelėmis raidėmis ir prisegei ant sienos koridoriuje: rytoj visi viską žinos (čia ne apie mane, jeigu pagalvojote – apie mane ir taip visi viską žino). Jei kas nors kalbasi su psichologe, ši dažniausiai (bet nebūtinai) papasakos apie įdomesnes būsenas, numatomas skyrybas ir pacientės vyro įpročius maždaug dvidešimčiai pačių artimiausių draugių ir kiekvienai jų lieps niekam nesakyti – jos ir nesakys niekam, tik šeimai, kirpėjui ir artimiausioms bičiulėms, o taip pat aptars visa tai penktadienį picerijoje. Tolimesne sklaida pasirūpins kirpėjas (jei jis ką nors pamirš, tuo pasirūpins manikiūro specialistės). Jei į namus ateis elektrikas, ir jei jums bus įdomu paklausyti, galėsite sužinoti viską apie kitus žmonės, kurių namie jis buvo tą mėnesį.

Visa tai neapsiriboja privačiu sektoriumi. Šnipinėjimas Lietuvoje turėtų būti lengviausias dalykas pasaulyje: nors paslaptis ir privatumą formaliai saugo įstatymai, tačiau įstatymai saugo ir miestų sienas nuo tepliojimo grafičiais, ir matote, kas iš tos apsaugos išeina.

Noras dalintis turima informacija mūsų tarpe yra toks stiprus, kad paskalų ir apkalbų net nesigėdinama – prie progos apšnekėtam žmogui net bus pasiūlytos rekomendacijos, kaip jam reikėtų elgtis ir ką daryti, remiantis tuo, ką sakė liežuvautojai. Žmonės nesidrovėdami manęs klausinėja apie kiekvieną iš tų nesąmonių, kurias apie mane perskaito interneto komentaruose – nors skųstis negaliu, šios temos būna pačios įdomiausios ten, kur susitikinėju su skaitytojais ir skaitau pranešimus: niekas nelieka abejingas.

Ar yra išeitis? Turbūt. Tie iš mūsų, kurie turime valios, ir kieno nuomonės kažkas klauso, turėtų imtis auklėjamojo darbo ir savo pavyzdžiu pratinti aplinkinius prie apkalbų bado. Tik taip mūsų didelis agrarinis kaimas turi vilties pamažu tapti sausoka, formalia, gal nuobodesne, bet vakarietiška visuomene.